Viešieji ryšiai / Public relations / PR

Ryšiai su visuomene (public relations, PR) – veiksmai, kuriais informaciją skleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių auditorijų (tikslinių grupių) požiūrį į subjektą.

Daugiau apie viešuosius ryšius

Ryšiai su visuomene (angl. public relations, PR) – veiksmai, kuriais informaciją skleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių auditorijų (tikslinių grupių) požiūrį į subjektą. Ryšiai su visuomene kai kada vadinami viešaisiais ryšiais, piaru (PiaR), lietuvių kalboje nevartotinu pažodiniu vertiniu iš anglų kalbos.

 

Įvaizdis ir nuoseklus jo kūrimas (veiksmų planavimas)

Kiekvienas reiškinys, subjektas turi savo įvaizdį – tikslinių grupių vertinimų visumą. Ryšių su visuomene veiksmai, kartu su kitų komunikacijos sričių priemonėmis, naudojami tam įvaizdžiui formuoti.

Reputacija gali būti skaidoma į sudedamąsias dalis:

 

Išorės komunikacija

Tai komunikacijos veikla, kuria komunikuojantis subjektas siekia formuoti kryptingą tikslinių išorinių grupių nuomonę tam tikru klausimu.

Pranešimas žiniasklaidai

Pagrindinis straipsnis – Pranešimas žiniasklaidai.

Pranešimas žiniasklaidai – tai žiniasklaidos atstovams skirtas komunikuojančio subjekto parengtas tekstinis ir(ar) vaizdinis pranešimas, kuriame išdėstomi pagrindiniai naujienos elementai, pateikiama komunikuojančiojo subjekto atstovo pozicija, pateikiami kontaktai tolesniam žiniasklaidos bendravimui.

 

Spaudos konferencija

Pagrindinis straipsnis – Spaudos konferencija.

Spaudos konferencija – renginys, kurio metu dalyvaujantiems žiniasklaidos atstovams komunikuojančiojo subjekto atstovai gyvai pateikia informaciją apie įvykį ir savo vertinimus.

Reklamos straipsnis

Priemonė, turinti ir reklamos, ir ryšių su visuomene požymių. Reklamos straipsnyje mainais už apmokėtą spaudos plotą skelbiamo turinio kontrolė priklauso užsakovui, tačiau straipsnis turi būti atitinkamai pažymėtas, nurodant užsakovą.

Vidaus komunikacija

Vidaus komunikacija – tai informacijos sklaida organizacijos viduje ir su itin artimai susijusiomis grupėmis (akcininkais, šeimos nariais ir pan.). Pagrindinis vidaus komunikacijos tikslas yra užtikrinti, kad organizacijos viduje visi turėtų vieningą supratimą apie vykdomas veiklas, o galimai skirtingas jų subjektyvus vertinimas netrukdytų siekti numatytų veiklos rezultatų.

Krizių komunikacija

Atskira ryšių su visuomene sritis – komunikacija krizių metu. Pagrindinis krizių komunikacijos principas – išankstinis pasiruošimas.

Efektyvumo vertinimas

Ryšių su visuomene veikla turi kiekybinius ir kokybinius rodiklius, pagal kuriuos galima vertinti atskirų taikytų priemonių efektyvumą. Dažniausiai naudojami kiekybiniai efektyvumo vertinimo rodikliai:

  • publikacijų (reportažų) skaičius žiniasklaidoje
  • žurnalistų kontaktų skaičius
  • žiniasklaidos spaudos ploto (eterio trukmės) kiekis

 

Nagrinėjami šie kokybiniai ryšių su visuomene efektyvumo vertinimo rodikliai:

  • publikacijų (reportažų) žiniasklaidoje tonas
  • tikslinių grupių vertinimo pokytis
  • santykių su žiniasklaidos atstovais užmezgimas

Lietuvoje

Vienas pirmųjų ryšių su visuomene projektų pasaulyje – lietuvių išeivių JAV pasamdyto Edvardo Bernė (angl. Edward Bernays) vykdyta kampanija, kuria buvo siekiama paskatinti JAV vyriausybę pripažinti 1918 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Vieni pirmųjų ryšių su visuomene projektų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – lito valiutos įvedimo kampanija, Lietuvos pramonininkų konfederacijos remiama programa „Rinkis prekę lietuvišką!“ Viena sėkmingiausių ryšių su visuomene veiksmų pavyzdžių – Rolando Pakso rinkimų į LR Prezidento postą kampanija. Politinė komunikacija išlieka viena aktyviausių ryšių su visuomene sričių.

Kur geriausiai studijuoti viešuosius ryšius?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search