Sociologija / Sociology

Sociologija (iš lot. socius – kompanionas ir iš graik. λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą.

Daugiau apie sociologiją

Sociologija (iš lot. socius – kompanionas ir iš graik. λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą.

Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas (socialinė stratifikacija), t. y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.

Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po Emilio Durheimo ir jo pasekėjų postūmio.

Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.

Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais tyrimais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.

Sociologijos šakos
Darbo sociologija nagrinėja pramonę, jos pasiekimus ir ryšį su visuomenės raida
Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., nusikalstamą veiką).
Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima išteklių, rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
Kultūros sociologija nagrinėja kultūros apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.
Lyčių sociologija
Miesto ir kaimo sociologija
Politinė sociologija
Šeimos sociologija tiria šeimos formavimąsi, vystymąsi ir funkcijas bei šeiminius ryšius.
Švietimo sociologija tiria švietimo vaidmenį visuomenėje.
Teisės sociologija

Kur geriausiai studijuoti sociologiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search