Rinkodara / Marketing

Rinkodara – pirkimo-pardavimo santykiais grindžiamos ūkio sistemos kūrimo procesas, kurio metu suformuojama vienokio ar kitokio pobūdžio rinka bei verslo įmonės ar individo tikslų siekimo toje rinkoje sąlygos.

Daugiau apie rinkodarą

Rinkodara – pirkimo-pardavimo santykiais grindžiamos ūkio sistemos kūrimo procesas, kurio metu suformuojama vienokio ar kitokio pobūdžio rinka bei verslo įmonės ar individo tikslų siekimo toje rinkoje sąlygos.

Valstybių, regionų, pasaulinių organizacijų (pvz., Lietuvos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos) politika, tarpvalstybinės sutartys, įstatymų leidyba bei vykdomoji veikla rinkodaros srityje formuoja konkrečios šalies prekių ir paslaugų pardavimo bei verslo plėtojimo sąlygas ir galimybes tiek šalies vidaus, tiek ir tarptautinėse rinkose.

Sąvoką „marketingas“ ilgainiui buvo pasiūlyta keisti į žodį „rinkodara“. Pasak prof. Vytauto Pranulio, „Lietuvos mokslų klasifikatoriuje įrašyta „Rinkotyra“ verčia visą marketingo mokslo kamieną ant šono pastatant jį tik ant vienos šakos. Vaizdžiai kalbant, tenka talpinti visą apsiaustą į to paties apsiausto kišenę. Tokia painiava neigiamai veikia Lietuvos vadybinių gebėjimų ir ūkio konkurencingumo ugdymą. Kita problemos pusė yra ta, kad tokia terminų painiava trikdo ir painioja verslo praktikus“.
Marketingas (angl. marketing, iš market – ‘rinka’, galėtų būti verčiama kaip rinkaveika) – žinių ir metodų visuma (ekonomikos mokslo sritis) apie įmonės ar individo tikslų siekimą rinkos sąlygomis. Platesne prasme suprantamas kaip procesas, (susidedantis iš rinkotyros ir rinkodaros subprocesų) kurio metu įmonės ištekliai derinami su esamais arba formuojamais klientų ar vartotojų poreikiais tokiu būdu, kad tai atitiktų visų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.

Istoriškai ši sąvoka atsirado stipriai vystantis pramonei. Anksčiau gamintojai neturėjo problemų realizuoti savo produkciją, nes paklausa buvo didesnė už pasiūlą. Tačiau augant pramonės produktyvumui atsirado viršprodukcija, t. y., pasiūla peraugo paklausą. Dėl šios priežasties rinka pasikeitė iš „gamintojų rinkos“ į „vartotojų rinką“. Gamintojai keitė orientaciją (paradigmos) „kaip parduoti tai, kas pagaminta“ į „kaip gaminti tai, ką pirks“.

Poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų (V. Pranulis, S. Urbonavičius, A. Pajuodis, R. Virvilaitė).
Verslo veiklos sistema, apiimanti norus tenkinančių gaminių kūrimą, kainų nustatymą, rėmimą ir paskirstymą tikslinėse rinkose, norint pasiekti organizacijos tikslų (T. C. Kinnear, K. L. Bernhardt).

Socialinis ir valdymo procesas, kuomet asmenys ar jų grupės įgyja tai, ko reikia jų norams ir poreikiams tenkinti, kurdami, siūlydami ir laisvanoriškai mainydami turinčias vertę prekes bei paslaugas su kitais (Phillip Cotler).
Verslo veiklos sistema, apimanti norus tenkinančių gaminių kūrimą, kainų nustatymą, rėmimą ir paskirstymą tikslinėse rinkose, norint pasiekti organizacijos tikslų (J. W. Stanton, J. M. Etzel, J. B. Walker).

Vadybos procesas, kuriuo išsiaiškinamos, numatomos ir efektyviai bei pelningai patenkinamos pirkėjų reikmės (T. Cannon).

Praeityje gamintojai buvo orientuoti į gaminį (angl, product focused) ir įdarbindami pardavimų vadybininkus (angl. salesman, salesperson) ištisas pardavimų komandas versdavo „stumti“ į rinką gaminius, kartais net neatsižvelgiant į rinkos poreikius. Tikint visagaliu reklamos poveikiu ir rėmimo galia susiformavo tam tikros nuostatos, koncepcijos, pavyzdžiui, 4P (nuo angl. Product, Price, Promotion, Placement).

1809–1884 m. S. McCormic aprašė pagrindinius marketingo instrumentus (rinkos tyrimą, kainų nustatymą, paslaugų politikos formavimą).

1902 m. JAV Mičigano, Kalifornijos ir Ilinojaus universitetuose pradėti skaityti „Prekių marketingo“ ir „Marketingo metodų“ kursai.

1910–1925 m. JAV įkuriama „Nacionalinė marketingo ir reklamos asociacija“, kuri nuo 1973 metų vadinama „Amerikos Marketingo Asociacija“ (angl. American Marketing Association (AMA)).

Tradiciškai Marketingas buvo terminu, taikomu pardavėjų (labiau gamybininkų, gamintojų) suartinimo su pirkėjais, vartotojais procesui ir kartais klaidingai suprantamas per siaurai. Ekonomikos krizės pareikalavo keisti paradigmas ir verslo teoretikai pasiūlė orientuotis į vartotoją (angl. client focused arba client centered). Šios orientacijos esmė – iš pradžių nustatyti koks yra vartotojų poreikis ir tik po to gaminti.

Dž. MakKartis (angl. J. McCarthy) pasiūlė 4P modelį (iš anglų k.: product (gaminys), price (kaina), place (vieta, paskirstymas), promotion (rėmimas)). Dar vadinama marketingo kompleksas (angl. marketing mix).
Deividas Ogilvis išplėtojo reklamos teoriją.

D. Eikeris (D. Aaker) – marketingo strategiją.

Ilgainiui, dėl sistemų teorijos įsigalėjo procesinis požiūris ir šiuolaikinis marketingas suprantamas kaip 4 pakopų procesas:
Potencialių pirkėjų (vartotojų) ir jų poreikių aibės analizė ir apibrėžimas.
Pirkėjų dėmesio pritraukimas.

Sistemiškos pastangos (veiksmai) rinkoje siekiant gaminių vartojimo koncepcijų ar pasiūlymų pripažinimo vartotojų tarpe.
Potencialių vartotojų vertimas realiais paskatinant atlikti vieną iš veiksmų (paskambinti, parsisiųsti, pabandyti, išnuomoti, užsisakyti, tapti nariu (dalyviu), nupirkti, rekomenduoti, parduoti ir kt.).

Marketingo strategijos
Pagal tikslinę rinką: Nediferencijuoto marketingo, Diferencijuoto marketingo ir Koncentruoto marketingo.
Pozicionavimas: pagal prekės vartojimą, prekės vartotoją bei remiantis tiesioginiu palyginimu.
Pagal marketingo komplekso elementus: Prekės strategija, Kainos strategija, Paskirstymo strategija, Rėmimo strategija.

Rinkodara pagal apimtis
Valstybinė rinkodara. Valstybė savo rinką formuoja per muitų tarifus, mokesčius; būdingas netarifinis rinkos reguliavimas.
Regioninė rinkodara. Pvz., Europos Sąjungos, Šengeno sutartys dėl muitų politikos, valstybėms skiriamų prekių pateikimo kvotų, bazinio derlingumo normų.

Pasaulinė rinkodara užsiima Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios narėmis yra apie 150 valstybių. Ji teigia, jog kiekviena šalis narė užsienio prekę turi traktuoti lygiai taip pat kaip ir savo šalyje pagamintą prekę.

Kur geriausiai studijuoti rinkodarą?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search