Finansai ir apskaita / Accounting and Finance

Finansai – terminas, apibrėžiantis metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką.

Daugiau apie finansus ir apskaitą

Finansai – terminas, apibrėžiantis metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką.

Apskaita – ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus.

Terminas finansai naudojamas:

  • Pinigų ar kito turto situacijos analizėje;
  • Pinigų ar kito turto valdyme ir kontrolėje;
  • Projektų finansinės situacijos bei rizikos įvertinime


Finansinė veikla
– tai rinkinys metodikų, kuriais asmenys ar organizacijos naudoja valdyti savo finansinei padėčiai. Daugiausia tai pajamų bei išlaidų kontrolė, investicijų rizikos vertinimas.

Organizacija, kurios pajamos yra didesnės už išlaidas, likutį gali skolinti arba investuoti. Ir priešingai, organizacija, kurios pajamos mažesnės už išlaidas, trūkstamą kapitalą gali įgyti skolindamos arba parduodamos teisę skolintojui į tam tikrą pelno dalį ar fiksuotą palūkanų normą.
Bankai koncentruoja skolintojų/besiskolinančių veiklą. Bankas priima indėlius, už juos moka palūkanas, tuomet skolina pinigus. Tai padeda įvairaus dydžio ir pajėgumų skolintojams ir besiskolinantiems bendradarbiauti tarpusavyje.

Finansinius analizės metodus naudoja asmenys (asmeniniai finansai), valstybinės įstaigos (viešieji finansai), verslas (įmonės finansai), taip pat kitos organizacijos.

Įmonių finansai
Komercinėse organizacijose finansų institucijos vaidmuo yra teikti finansinius išteklius organizacijos veiklai. Finansų skyriaus vadovo tikslas – teisingai balansuoti tarp prisiimamos rizikos ir įmonės pelningumo.

Paprastai ilgalaikės investicijos(daugiau nei metų trukmės) būtų gaunamos iš akcininkų įnašų bei ilgalaikių kreditų, dažniausiai obligacijomis. Pagal tai, kaip kokia pinigų dalis skolinta, kokia sunešta akcininkų, turime įmonės kapitalo struktūrą.
Trumpalaikės kreditai(iki metų) paprastai gaunami iš bankų.
Obligacijų rinkoje, skolininkai savo įsipareigojimą pasiūlo įsigyti obligacijos forma. Skolininkas už tai gauna pinigus, taip pat įsipareigoja sumokėti obligacijos vertę bei palūkanas. Obligacijos pirkėjas turi teise ją parduoti, todėl realus naudos gavėjas gali pasikeisti. Obligacijos leidžia skolintojams greitai atgauti savo pinigus paprasčiausiai parduodant obligaciją.

Kita įmonės finansų departamento darbo dalis susijusi su tikslu pelningai investuoti gautą kapitalą taip, kad jo vertė augtų. Investicijų valdyme, reikia nuspręsti, ką, kaip ir kada investuoti. Atsakant į klausimus, reikia įvertinti:

  • Tikslus + terminus + rizika + mokesčius
  • Strategiją (aktyvią arba pasyvią)
  • Efektyvumą

Dažnai finansinis valdymas painiojamas su įmonės finansų apskaita. Finansinis valdymas – tai prognozės, finansinė apskaita – tai tam tikra duomenų apdorojimo metodika. Finansinio valdymo sprendimai priimami remiantis finansinės apskaitos rezultatais.


Valstybių finansai

Valstybės, valstijos, apskrities, miesto finansai priskiriami viešųjų finansų kategorijai. Jie padeda įvertinti:

  • Viešųjų poreikių tenkinimo išlaidas
  • Gaunamą naudą
  • Finansavimo eigą
  • Finansavimo šaltinius


Finansų ekonomika
yra ekonomikos mokslo šaka tirianti kintamųjų, tokių kaip kaina, palūkanų norma, akcija, tarpusavio sąryšius. Supriešinus ją tikrosios ekonomikos atžvilgiu. Finansų ekonomika telkias į tikrosios ekonomikos kintamųjų poveikį finansų ekonomikai.
Finansų matematika[taisyti | redaguoti kodą]

Finansų matematika
– taikomosios matematikos šaka, tirianti finansų rinkas, sektorius bei su juo susijusias paslaugas. Artima finansų ekonomikos disciplinai. Siaurąja prasme finansų matematika yra laikoma ekonomikos subdisciplina, turiančia finansų produktų ir paslaugų vertę, padedanti ją nustatyti matematiniais metodais bei modeliais.

Elgsenos finansai (angl. behavioral finance) – finansų mokslo šaka, bei su ja glaudžiai susijusi elgsenos ekonomika tiria investuotojų psichologijos poveikį rinkoms, atsižvelgdama į emocinius veiksnius nulemiančius investuotojų finansinius sprendimus.

Neapčiuopiamo turto finansai yra ekonomikos mokslo šaka, kuri turi reikalų su nematerialiuoju turtu, tokiu kaip patentas, prekinis ženklas, gera valia bei reputacija. Kaip ir kitos finansų sritys, neapčiuopiamo turto finansai yra susiję su tarpusavio priklausomybę tarp vertės, rizikos ir laiko.

Apskaitos principai
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis remiasi kiekvienos laisvosios rinkos šalies apskaitos taisyklės.

  • Įmonės principas: apskaitomi konkrečios įmonės veiklos rezultatai, nesiejant įmonės turto su įmonės savininkų turtu.
  • Veiklos tęstinumo principas: kiekviena įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, kad galėtu įgyvendinti numatytus projektus ir įsipareigojimus.
  • Periodiškumo principas: informacija apie įmonės veiklą jos valdymui reikalinga nuolat.
  • Pastovumo principas: apskaitos metodika turi būti pastovi pakankamai ilgą laiko tarpą.
  • Piniginio mato principas: visi turto ar veiklos pokyčiai matuojami piniginiu matu.
  • Atsargumo principas: įmonės veiklos rezultatai turi būti vertinami atsargiai.
  • Kaupimo principas: ūkiniai faktai apskaitoje fiksuojami jau įvykę.
  • Palyginimo principas: nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos pripažįstamos kaip sąnaudos.
  • Neutralumo principas: pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.
  • Turinio svarbos principas: skiriamas dėmesys ūkinių faktų turiniui ir ekonominiai prasmei.

Kur geriausiai studijuoti finansus ir apskaitą?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search