Istorija / History

Istorija (gr. `ἱστορία – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama
kaip bet kokios pasakojimo bruožų turinčios dabarties žinios apie praeitį (neretai tapatinama su pačia praeitimi),
kaip mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti (kitų autorių teigimu, reprezentuojanti) dokumentuotą žmonijos praeitį.

Daugiau apie istoriją

Tradiciškai laikoma, kad istorijos objektas yra dokumentuota žmonijos patirtis, todėl laikotarpis iki rašytinių šaltinių atsiradimo dažnai vadinamas priešistore, arba proistore (įvairiose šalyse raštas atsirado skirtingu laiku, todėl vieningos priešistorės – istorijos „ribos“ nėra). Priešistorės pažinimas dažnai paliekamas archeologijai. Tačiau iš tiesų riba tarp istorijos ir archeologijos pažinimo objektų yra labai siaura: abi mokslo kryptys šiandien vis dažniau naudojasi viena kitos metodologija ir patirtimi.

Istorija turi didžiulę reikšmę tautų, bendruomenių, kultūrų ir bet kokių kolektyvinių grupių bendrumui ir tapatumui užtikrinti. Istorija primena mums tuos praeities įvykius ir aplinkybes, be kurių mes nežinotume, kas iš tikrųjų vyksta dabar. Praktinė istorijos funkcija yra orientuoti mūsų dabartinį gyvenimą praeities ir dabarties perspektyvoje.

Istorikai nagrinėja žmonijos civilizacijos ir kultūros raidą, atskirų tautų praeitį, tiria įvairius istorijos šaltinius: senovinius raštus, archeologinius radinius, kalbą, papročius, apeigas.Istorikai yra praeities tyrinėtojai. Jiems rūpi, kaip žmonija gyveno seniau ir kaip sukūrė dabartines savo gyvenimo formas. Tad kartu jie yra ir dabarties mokslininkai. Nagrinėdami dabartinių kultūrinių, socialinių ir politinių santykių susidarymo sąlygas, istorikai padeda juos suprasti ir įvertinti. Savo tyrimuose remiasi istorijos šaltiniais: senoviniais raštais: senovės kronikomis ir metraščiais, dokumentais, laiškais, įvykių aprašymais, politikos, valstybės ir visuomenės veikėjų atsiminimais, dienoraščiais ir kt. Tačiau pasitaiko klausimų, į kuriuos negali atsakyti nė vienas rašytinis šaltinis. Tuomet istorikus gelbsti archeologinių radinių, kalbos, papročių ir tautosakos (padavimų, dainų, pasakų, prietarų ir pan.) tyrimai.

Istorikai paprastai yra skirstomi į pedagoginio ir mokslinio darbo specialistus:pedagoginis darbas – tai istorijos dėstymas bendrojo lavinimo, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose ir universitetuose;mokslinį darbą istorikai dirba mokslo tiriamosiose institucijose, aukštosiose mokyklose, muziejuose, archyvuose ir bibliotekose. Jie nagrinėja atskirus istorijos laikotarpius. Senovės ir viduramžių istorikai tiria viduramžių Lietuvos ir pasaulio istoriją. Jie skaito senuosius dokumentus ir raštus, todėl turi išmanyti lotynų, lenkų, senovės vokiečių, kanceliarinę gudų kalbas.

Naujosios istorijos specialistai tiria naujuosius ir naujausius laikus ir su jais susijusį dokumentinį palikimą. Kultūros istorijos specialistų svarbiausias tyrimų objektas – viduramžių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra ir menas. Etnologai tiria tautos mentalitetą, etninius santykius, tautinių mažumų kultūrą ir papročius. Dėl universalaus istorikų išsilavinimo jų veiklos sritis yra labai plati. Jie gali dirbti ne tik mokslo tiriamosiose įstaigose, bet ir valstybinėse institucijose: Tarptautinių santykių institute, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijose, įvairių šalių pasiuntinybėse.

Kur geriausiai studijuoti istoriją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Menai
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search