Archeologija / Archeology

Archeologija (gr. αρχαιολογία ‘senovės mokslas’, iš gr. αρχαίος ‘senas’ + λόγος ‘mokslas, mokymas’) – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Daugiau apie archeologiją

Archeologija (gr. αρχαιολογία ‘senovės mokslas’, iš gr. αρχαίος ‘senas’ + λόγος ‘mokslas, mokymas’) – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas. Iš pradžių archeologija tyrė visas senovės sritis – istoriją, papročius, mitus. XIX a. archeologija susiformavo kaip savarankiška istorijos mokslo šaka. Archeologija glaudžiai susijusi su istorija, tačiau ne visose šalyse laikoma istorijos mokslo dalimi, pvz., anglosaksų šalyse archeologija labiau siejama su antropologija ir etnologija.

Tyrimų objektas
Iki XX a. vidurio Europoje vyravo archeologijos objektų paieška, nuo XX a. devinto dešimtmečio pradėtas ištisinis teritorijų žvalgymas. Per tyrimų archeologines ekspedicijas (jų prototipai XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios mėgėjų kasinėjimai) nustatoma archeologinė vieta, tiriami surasti, esami ar spėjami archeologiniai objektai – archeologiniai radiniai, jų grupės. Šiuolaikinės archeologijos tyrimų objektą sudaro archeologiniai šaltiniai – įvairių epochų daiktiniai paminklai, kurių svarbiausi – archeologijos paminklai.

Archeologinių tyrimų duomenys – archeologinio objekto išorinis vaizdas ir atidengtos vidinės struktūros fiksuojami (archeologinė fiksacija) aprašomuoju (tekstas), grafiniu (planas, piešinys, fotografija, kinas, video) ir kt. būdais. Duomenims apibendrinti ir klasifikuoti gali būti sudaromas archeologinis žemėlapis ar atlasas. Archeologinių tyrimų duomenys skelbiami ataskaitose specialiojoje archeologinėje spaudoje, su jais supažindinama visuomenė.

Pagal archeologinių paminklų liekanas ir radinius, remdamasi kitų mokslų (etnologija, kalbotyra, meno istorija, mitologija, sociologija, epigrafika, heraldika, numizmatika, sfragistika) duomenimis, padedančiais tiksliau interpretuoti archeologinę medžiagą, archeologija siekia nustatyti daikto paskirtį, tipologiją, chronologiją ir paplitimą, t. y. archeologines kultūras. Remiantis tam tikro etapo materialiniu žmogaus veiklos palikimu, archeologija bando rekonstruoti ir senovės visuomenių funkcionavimą bei gyvenimo būdą. Tiriant rastus dirbinius nustatoma paleodemografija, miesto įtaka kaimui, laidojimo papročių kaita ir kt. Papuošalai, keramika, pastatų liekanos teikia duomenų istorikams, menotyrininkams, architektūros istorikams ir t. t. Nuo XIX a. antrosios pusės pradėti pilių ir gyvenviečių, laidojimo ir apeigų vietų kompleksiniai tyrimai. Ypač domimasi meno paminklais – meno archeologija.

Archeologijos radiniams ir kultūros sluoksniams tirti pasitelkiami gamtos mokslai – antropologija, paleobotanika, geologija, osteologija, atominė fizika, chemija, bei šiuolaikinė technika – aerofotoarcheologija, povandeninė archeologija. Radinių chronologijai (archeologinis datavimas) nustatyti naudojama metalografija, dendrochronologija, trasologija ir paleomagnetiniai tyrimai, radiokarboninė, spektrinė, struktūrinė žiedadulkių ir kt. analizės. Pastaruoju metu tapo populiarūs ir archeogenetiniai tyrimai.[3] Radiniams išsaugoti naudojamas jų restauravimas.

Archeologai tiria archeologijos paminklus ir materialines praeities liekanas, tokias kaip gyvenamieji būstai, monetos, ginklai, skulptūros ir kt., atlieka restauravimo, saugojimo ir eksponavimo darbus, rašo mokslinius straipsnius, knygas.Archeologai yra humanitarinių mokslų specialistai, tiriantys žmonijos praeitį, remdamiesi materialinės kultūros liekanomis. Žmonijos raidą liudija gausūs jos veiklos ir gyvenimo pėdsakai: senovinių gyvenviečių ir miestų liekanos, kapavietės, piliakalniai, lobiai, monetos, namų apyvokos daiktai, ginklai ir kt. Visi šie radiniai, kitaip vadinami archeologijos paminklais, padeda mokslininkams gilintis į senovės istoriją, pažinti gamybos ir gamybinių jėgų bei visuomeninio gyvenimo raidą.Archeologai specializuojasi tokiose veiklos srityse, kaip moksliniai tyrimai, paminklosauga, restauravimas ir saugojimas bei eksponavimas.Archeologijos specialistai atlieka mokslinius tyrimus, nagrinėja archyvinę medžiagą, rašo mokslo veikalus ir straipsnius.Paminklosaugos specialistų darbas – archeologijos paminklų paieška. Jie renka duomenis apie įvairius archeologijos objektus (piliakalnius, kapinynus ir kt.), sudaro jų sąrašus, parengia dokumentus, nustato paminklų ribas, rūpinasi jų apsauga (kad nebūtų atliekami savavališki kasinėjimai, ūkinė veikla ir pan.), vykdo paminklosaugos programas (paminklų gelbėjimo darbai), organizuoja paminklų tyrimo ekspedicijas (tyrinėjimai, kasinėjimai). Šie specialistai dirba Paveldo moksliniame centre, Valstybinės paminklosaugos komisijoje, Kultūros ir vertybių apsaugos departamento apskričių ir rajonų padaliniuose.

Kur geriausiai studijuoti archeologiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Menai
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search