Tinklų sistemos / Computer Networks

Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė.

Daugiau apie tinklų sistemas

Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė.

Kompiuteriai tarpusavyje sujungti, jei jie gali keistis informacija. Sujungimo būdas (laidas, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos) nėra svarbu. Nepriklausomi kompiuterių tinklai, kai visi kompiuteriai yra lygiaverčiai, nė vienas sistemos kompiuteris negali priverstinai valdyti kito.

Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti:

  • uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečios organizacijos informacinius mainus.
  • viešasis (public network), už nustatytą mokestį teikiantis savo abonentams įvairias informacinių komunikacijų paslaugas, tarp jų ir telefoninį, kompiuterinį bei videoryšį.
  • tarptautinis (international network), palaikantis vartotojų tarpkontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais ir palydovinio ryšio sistemomis.

Pagal naudojimo pobūdį kompiuterių tinklas gali būti:

  • vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio, kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelios dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis;
  • municipalinis (metropolitian area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste).
  • globalusis (wide area network – WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.

Pagal architektūrinį išsidėstymą kompiuterių tinklas gali būti:

  • žvaigždinis (star network), kai prie vieno centrinio kompiuterio atskiromis linijomis jungiami pavieniai terminalai, įvairūs išoriniai įrenginiai (spausdintuvai, braižytuvai) arba kiti kompiuteriai.
  • magistralinis (bus network), kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai jungiami prie vienos ryšio magistralės.
  • žiedinis (ring network). Tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale.

Internetas
Absoliučiai didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas yra internetas, kurio abonentais yra per 100 milijonų abonentų visame pasaulyje. Internetui paprastai nepriskiriami komerciniai tinklai, t. y., ta dalis pasaulio kompiuterių tinklo, kurioje informacija ir kitos paslaugos perkamos ir parduodamos.

Tai lyg ir biblioteka, kurioje skaitytojo mokestis priklauso nuo perskaitytų (arba parsineštų namo) knygų skaičiaus ir laiko, praleisto bibliotekoje. Tačiau komercinių tinklų vartotojai gali patekti į internetą ir tapti jo vartotojais. Ir priešingai, interneto vartotojas, sumokėjęs už komercinio tinklo paslaugas, gali iš interneto patekti į komercinį tinklą.

Protokolas
TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet protocol) – pagrindinis interneto protokolas (taisyklių visuma), apibrėžiantis adresavimą tinkle, informacijos perdavimo tinklais taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją.

Kiekvienas kompiuteris ar įrenginys, dirbantis su TCP/IP protokolu, turi savo IP adresą. Kadangi TCP/IP protokolų šeimoje adresavimas vyksta IP protokole, kompiuterio adresas vadinamas IP adresu, nors vartojamas terminas ir TCP/IP adresas.

Remiantis paskirties vietos IP adresu atliekamas paketų maršrutizavimas. IP adresas yra 32 bitų arba 4 baitų ilgio. IP adresas turi bent dvi dalis: adreso dalis, skirta tinklų adresavimui, ir adreso dalis, skirta kompiuterių adresavimui. Adresai gali būti užrašomi dvejetainėje, dešimtainėje, šešioliktainėje ar dešimtainėje su tašku sistemose. IP adresas gali turėti dar vieną dalį – potinklio dalį.

Kur geriausiai studijuoti tinklų sistemas?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search