Okeanografija / Oceanography

Okeanografija – okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenyno dalių vandens fizines ir chemines savybes, procesus, reiškinius.

Daugiau apie okeanografiją

Okeanografija – okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenyno dalių vandens fizines ir chemines savybes, procesus, reiškinius.
Milžiniškame Pasauliniame vandenyne susikaupė 97,2 % visų planetos vandens atsargų. Žmonės suprato, kad būtina tirti vandenynus – jų biologiją, chemiją, geografiją, fiziką, nes žmonijos ateitis gal priklausys nuo to ką žinosime apie vandenynų maisto, mineralų ir energijos atsargas.

Pats svarbiausiais vandenyno turtas – jo vanduo. Tačiau jūros vanduo yra druskingas, jame daug natrio chlorido (valgomosios druskos), todėl negėlintas netinka gėrimui, žemės ūkiui. Viename litre jūros vandens yra apie 35 g ištirpusių medžiagų, iš jų beveik 30 g (apie 85 %) sudaro natrio ir chloro jonai.

Jūros vanduo – labai sudėtinga medžiaga, kurioje yra 73 iš 93 gamtinių cheminių elementų. Be chloro ir natrio jame nemaža sieros, magnio, kalio ir kalcio – jie sudaro apie 13 % ištirpusių medžiagų. Likusią dalį (mažiau kaip 1 %) sudaro bikarbonatas, bromas, boras, stroncis, fluoras, silicis, menki kai kurių elementų kiekiai. Kadangi Pasaulinis vandenynas yra nepaprastai didelis, todėl net ir tų elementų, kurie sudaro menkutę dalį, bendra suma nemaža. Pavyzdžiui, jūros vandenyje aukso yra daugiau negu sausumoje, nors jo koncentracija vandenyje vos 0,000004 %. Jūros vandenyje yra įvairių ištirpusių atmosferos dujų, tarp jų ir azoto, deguonies ir anglies dioksido. Be deguonies jūrose nebūtų gyvybės. Deguonies kiekis vandenyje priklauso nuo temperatūros. Šaltame vandenyje jo būna daugiau negu šiltame. Tačiau jūrų gelmių šaltame vandenyje, kuris ilgą laiką nesiliečia su atmosfera, paprastai deguonies yra daug mažiau negu jūros paviršiuje.

Kitos cheminės medžiagos, svarbios jūrų gyvūnams ir augalams, yra kalcio ir silicio junginiai bei fosfatai. Iš jų susidaro jūros gyvūnų kriauklės ir griaučiai. Ląstelėms ir audiniams jūros gyvūnai iš vandens paima fosfatus, kai kuriuos azoto junginius, geležį ir silicį.

Okeanografinių tyrimų laivas
(angl. Oceanographic Survey Ship) – daugiatikslis pagalbinis laivas, atliekantis akustinius, biologinius, fizikinius ir geofizikinius jūrų ir vandenynų tyrimus.

Kur geriausiai studijuoti okeanografiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search