Chemija / Chemistry

Chemija (gr. χημεία > chymos – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Daugiau apie chemiją

Chemija (gr. χημεία > chymos – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Pagrindinis chemijos uždavinys – suprasti medžiagos prigimtį. Pagrindinis būdas, taikomas šio uždavinio sprendimui – medžiagos skaidymas į paprastesnius komponentus ir naujų medžiagų sintezė. Taip buvo sukurta daug medžiagų, kurių negalima sutikti gamtoje.

Medžiagų sandara tiriama atominiame lygmenyje. Taip pat tiriama dviejų materijos formų – medžiagos ir lauko – tarpusavio ryšys bei vienos formos virtimas kita, skirtingų cheminių elementų atomų sąveika tarpusavyje, susidarant molekulėms bei molekulių tarpusavio sąveika, susidarant viršmolekuliniams kompleksams.

Chemijos pagrindas yra atominė-molekulinė teorija. Pagal šią teoriją visa medžiaga susideda iš labai mažų vienetų, vadinamų atomais. Chemija glaudžiai siejasi su fizika, todėl tarp šių mokslų nėra griežtos ribos.

Fizikinių reiškinių metu vienos medžiagos nevirsta kitomis, o kinta tik jų fizikiniai parametrai (agregatinė būsena, kietumas, klampumas, tankis, elektrinis, šiluminis laidumas ir kt.).

Cheminių reiškinių metu vienos medžiagos virsta kitomis. Cheminiai reiškiniai paprastai vadinami cheminėmis reakcijomis. Pagrindiniai cheminės reakcijos požymiai yra :

  • šilumos išsiskyrimas arba panaudojimas
  • spalvos pakitimas
  • dujų išsiskyrimas
  • nuosėdų atsiradimas
  • kvapo atsiradimas
  • šviesos išsiskyrimas

Tokios reakcijos, kurių metu išsiskiria ir šviesa, ir šiluma, vadinamos degimo reakcijomis.

Chemikų tyrimai atsako į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui: kodėl ir kaip geležis rūdija; kodėl druskos tirpalas praleidžia elektros srovę, o cukraus – ne; kodėl vieni cheminiai virsmai vyksta greitai, o kiti – ne ir pan.

Chemijos gamyklose nafta, anglis, rūda, vanduo, oras (deguonis, azotas) virsta skalbimo priemonėmis (muilas), dažais, plastikais, vaistais, trąšomis ir kt.

Kur geriausiai studijuoti chemiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Fiziniai mokslai
Menai
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search