Mikrobiologija / Microbiology

Mikrobiologija (mikros – mažas, bios – gyvybė, logos – mokslas) yra mokslas apie mažus, dažniausiai paprasta akimi neįžiūrimus organizmus, vadinamus mikroorganizmais, arba tiesiog mikrobais.

Daugiau apie mikrobiologiją

Mikrobiologija (mikros – mažas, bios – gyvybė, logos – mokslas) yra mokslas apie mažus, dažniausiai paprasta akimi neįžiūrimus organizmus, vadinamus mikroorganizmais, arba tiesiog mikrobais. Tai plati biologijos mokslų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę gamtoje, žemės ūkyje, pramonėje bei medicinoje.
Mikrobiologija mikrobus nagrinėja daug plačiau, negu botanika ir zoologija kartu paėmus. Pastarieji mokslai netiria sudėtingų mikrobų tarpusavio santykių, jų santykių su žmogumi, ryšių su negyvąja ir gyvąja gamta; jie netiria ir mikrobų veiklos milžiniškų padarinių.

Istorija
Olandų pirklys A. Levenhukas (Antonius Leeuwenhoek) 1676 m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, mikroskopu pirmasis pastebejo bakterijas savo dantų nuograndose. Stebėdamas nešvarų vandenį ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius gyvūnų pasauliui. Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė 1695 m. išleistoje knygoje, pavadintoje „Antonijaus Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys“. Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrografijos) veikalas.

Levenhuko laimėjimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalėjo tiksliai nustatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedų biologas sistematikas K. Linėjus, kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologinį metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (chaos infusorium). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais.
1775 m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo universitete apgynė disertaciją tema „ De chao infusorio L.“ Jo laimėjimai, turint galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymus šuolis į priekį, nes jis pirmasis mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą.

Prancūzų chemikas L. Pasteras (Louis Pasteur, 1822–1895 m.)iš esmės ėmė tirti ne mikrobų formas, bet jų gyvenimo reiškinius. Tai ir laikoma mikrobiologijos pradžia.

Mikrobiologijos skyriai

Mikrobų fiziologija. Tai mokslas apie mikrobų medžiagų apykaitą.
Mikrobų genetika. Tai mokslas nagrinėjantis mikrobų genetiką.
Medicininė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikroorganizmus, sukeliančius žmonių ligas.
Veterinarinė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų reikšmę veterinarijoje.
Aplinkos mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų įvairovę ir funkcionavimą natūralioje aplinkoje.
Evoliucinė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų evoliuciją.
Pramoninė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų panaudojimą pramonės procesuose.

Kur geriausiai studijuoti mikrobiologiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search