Fiziologija / Physiological Science

Fiziologija (gr. φύση, phýse „gamta“ ir λόγος, lógos „mokslas, protas“; gr.: φυσιολογία) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas.

Daugiau apie fiziologiją

Fiziologija (gr. φύση, phýse „gamta“ ir λόγος, lógos „mokslas, protas“; gr.: φυσιολογία) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas. Tradiciškai fiziologijos mokslas skirstomas į augalų fiziologiją ir gyvūnų fiziologiją, tačiau fiziologijos principai yra tie patys visiems organizmams, pvz., žinios apie mielių ląsteles gali būti pritaikomos ir žmogaus ląstelėms.

Normalioji fiziologija nagrinėja sveiko organizmo funkcijas, jų reguliavimo mechanizmus. Norint suprasti gyvo organizmo funkcijas būtina išmanyti jo struktūrą, sandarą. Todėl fiziologija glaudžiai siejasi su anatomija, histologija, biochemija, biofizika. Fiziologija siejasi ir su kitais mokslais: zoologija, genetika, matematika, chemija, fizika. Fiziologijos tyrimo objektas: gyvas organizmas ar jo struktūrinės dalys (organų sistemos, organai, audiniai, ląstelės).

Fiziologija padeda suprasti sveiko organizmo veiklą, jo sugebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, nepakitus vidinės terpės sudėčiai. Fiziologija sudaro teorinį ir praktinį pagrindą nagrinėjant organizme vykstančius patologinius procesus.
Sporto fiziologija tiria organizmo struktūrą bei funkcijų pokyčius veikiant fiziniams krūviams. Joje taikoma koncepcija, kad veikiant fiziniams krūviams organizmas prie jų adaptuojasi. Sporto fiziologijos raida. Sporto fiziologija gana jaunas mokslas. tik XIX a. pabaigoje (1889 m.) Londone buvo išleistas pirmas fizinių pratimų vadovėlis kurio autorius F. La’Grange. XX a. pradžioje šį mokslą toliau vystė F. Chopkinas, nustatęs ryšį tarp raumenų veiklos ir laktato kaupimosi. 1921 m. A. Dilas įkūrė laboratoriją nuovargio kilmei tirti. Po pirmojo pasaulinio karo įvykęs didelis kūno kultūros ir sporto progresas lėmė audringą sporto fiziologijos mokslo raidą. Teorines jos raidos prielaidas galima aptikti daugelio to meto fiziologų, pavyzdžiu: D. Sargento, Dž. Mak-Kardi, K. Kuperio, P. Anochino darbuose. Didelis nuopelnas plėtojant sporto fiziologijos mokslą skiriamas A. Krestovnikovui, kuris 1938 ir 1939 m. parašė sporto fiziologijos vadovėlį ir manografiją “Sporto fiziologija”.

Kur geriausiai studijuoti fiziologiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search