Biologija / Biology

Biologija – yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.

Daugiau apie biologiją

Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:
Pagal sistemines grupes

Mikrobiologija (apima kelias žemiau minimas sritis)
Virusologija (virusai)
Bakteriologija (bakterijos)
Protozoologija (pirmuonys)
Mikologija (grybai)
Algologija (dumbliai)
Botanika (augalai)
Zoologija (gyvūnai)
Helmintologija (kirmėlės)
Entomologija (vabzdžiai)
Arachnologija (voragyviai)
Malakologija (moliuskai)
Ichtiologija (žuvys)
Herpetologija (ropliai ir varliagyviai)
Ornitologija) (paukščiai)
Teriologija (žinduoliai)
Fizinė antropologija (žmogus)

Pagal tiriamus biologinius reiškinius

Genetika (paveldėjimas)
Biomechanika (mechaniniai reiškiniai organizmuose)
Vystymosi biologija (ontogenezė)
Embriologija (embrioninis organizmų vystymasis)
Evoliucinė biologija (biologinė evoliucija)
Ekologija (organizmų sąveikos su aplinka)
Parazitologija (parazitizmas)
Imunologija (imunitetas)
Biokibernetika (valdymas biologinėse sistemose)
Biogeografija (paplitimas pasaulyje)
Neurobiologija (nervinis valdymas)
Morfologija (organizmų sandara)
Fiziologija (organizmų vidinės funkcijos)
Paleontologija (išmirusi gyvybė)
Toksikologija (nuodai ir nuodų veikimas)
Sistemų biologija (biologinės sistemos)

Pagal organizacijos lygį

Biochemija (organizmų organinės medžiagos)
Molekulinė biologija (organizmų molekulinės sistemos)
Struktūrinė biologija
Ląstelės biologija (ląstelė)
Genomika (genomas)
Histologija (audiniai)
Fitocenologija (fitocenozės)

Pagal specifinę aplinką

Hidrobiologija (vandenų gyvybė):
Jūrų biologija (jūrų gyvybė);
Pedobiologija (dirvožemio gyvybė);
Astrobiologija, kitaip ksenobiologija (nežemiška gyvybė)

Pagal naudojamus metodus

Bioinformatika
Biometrija arba Biostatistika

Pagal taikomuosius aspektus

Agrobiologija (žemės ūkio biologija)
Medicina (žmogaus sveikatos palaikymo biologija)
Veterinarija (gyvūnų sveikatos palaikymo biologija)
Biotechnologija (gamyba panaudojant organizmus)

Kur geriausiai studijuoti biologiją?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų skirti nemažai laiko analizei:

  1. Reikia atrinkti universitetus ir įvertinti kiekvienos programos karjeros rodiklius – kokie universitetai šią programą paruošia geriausiai?
  2. Išanalizuoti universitetų reitingus – jeigu renkiesi akademinį universitetą tai svarbu. Jei domina taikomasis ar modernus universitetas, tuomet reitingai nėra tokie svarbūs.
  3. Nuspręsti koks universiteto tipas tau tiks labiausiai – akademinis, taikomasis ar modernus?
  4. Įvertinti kiekvieno universiteto stojimo reikalavimus – kur turi šansų įstoti?
  5. Palyginti studijų programų aprašymus – kokius dalykus siūlo kiekvieno universiteto programa? Kur studijuoti patiks labiausiai?

Atlikus analizę, reikėtų atrasti balansą tarp norų ir galimybių. Reikėtų pagalvoti, į kurį maksimaliai geriausią universitetą turi šansų įstoti su savo turimais pažymiais ir anglų k. žiniomis. Taip pat pagalvoti, ar universitetas, kuris traukia labiausiai turi geriausius rodiklius ir ar sugebėsi ten įstoti.

Mūsų nemokama paslauga “Individualus programos parinkimas” padės nustatyti užsienio aukštųjų mokyklų programas:

  • kurios geriausiai atitinka tavo reikalavimus;
  • į kurias turi didžiausią tikimybę įstoti;
  • kartu aptarsime įvairias galimybes ir padėsime atrasti geriausią variantą.
Biomedicinos mokslai
Socialiniai mokslai
Fiziniai mokslai
Menai

Siek Svajonės!

Start typing and press Enter to search